atsikurnėti

atsikurnė́ti 1. Šts atsiminti, atsigodyti, atsikvošėti: Visą dieną ieškojau kirvio ir tik vakare atsikurnė́jau, kad miške palikau Skdv. Tik paejęs kokią valandą, atsikurnėjau, kad ne tuo keliu einu Vdk. Tuoj pasakysiu, pradedu atsikurnė́ti Šl. 2. atsigauti, atsipeikėti: Buvau kaip numiręs, vos atsikurnė́jau J. Kol po tokio išgąsčio atsikurnė́jau, tai valanda praejo Vdk. \ kurnėtis; atsikurnėti